Kultūra ir papročiai Prancūzijoje. Būnant Prancūzijoje nedera klausinėti čiabuvių apie pajamas. Tačiau apie maistą, sūrį ir vynus jie gali kalbėti valandų valandas.
Etiketas ir papročiai:
Prancūzai žinomi tuo, kad pusryčių metu su užsieniečiais gali pasikalbėti įvairiomis, net ir sunkiomis temomis, pavyzdžiui, kokios yra lenkų politinės pažiūros. Kartais nutinka taip, kad prancūzas gali ignoruoti turistą, kuris ko nors klausia angliškai. To galima išvengti pradėjus mandagų pokalbį, o po to pereinant prie anglų kalbos. Tikriausiai tada dauguma prancūzų įvertins mūsų pastangas ir yra geras šansas bendrauti populiariausia Vakarų kalba.
Manieros – jokios kultūros metro.
Kultūra besirūpinančia tauta laikomus prancūzus nuvilia jos trūkumas, pavyzdžiui, vos ne džiunglių dėsnių valdomame Paryžiaus metro. Moterims ir pagyvenusiems žmonėms vietos niekas neužleidžia. Net nėščios moterys retai pasiduoda. Be metro, jis nėra daug geresnis. Prancūzai nekantrauja padėti, kai, pavyzdžiui, moteris grumiasi su dideliu lagaminu.
Manieros – kalbėjimas apie atlyginimus, virtuvę ir sveikinimo ritualus.
Būnant Prancūzijoje nedera klausinėti čiabuvių apie pajamas. Tačiau apie maistą, sūrį ir vynus jie gali kalbėti valandų valandas. Jei prancūzai kviečia vakarienės, gerai šeimininkams padovanoti gėlių ir ko nors desertui. Pasisveikinimo ritualai yra atskiras dalykas. Pasisveikinant prancūziškas bučinys į skruostą, tai vadinamasis „Bisou, bisou“. Dažniausiai taip sveikinasi merginos ir vaikinai su merginomis, nors pasitaiko, kad „bisou, bisou“ sveikinimu naudojasi ir žinomi ponai. Pažymėtina, kad Bretanėje bučinių skaičius priklauso nuo regiono, naudojami 2, o Paryžiuje net 4.
Šventės – papročiai ir papročiai.
Prancūzai spurgas valgo riebų antradienį, o ne ketvirtadienį, kaip Lenkijoje. Per Epifanijos karnavalą Prancūzijos gyventojai pasiūlo sau sviestinį pyragą, kuriame paslėpta maža figūrėlė, kurią radęs turi teisę į karūną tą dieną ir karaliaus ar karalienės titulą. Vasario 14-ąją Valentino diena švenčiama kaip ir visur Europoje, parduotuves puošia raudonos širdelės ir kiti papuošimai. Pavasarį prancūzai švenčia Velykas, kurių simboliai – zuikiai ir varpeliai Senoje. Tėvai šokoladinius kiaušinius slepia namuose ar sode. Pasaulietinėje Prancūzijoje Velykos nėra religinės nuorodos, kaip Lenkijoje, tačiau jos praleidžiamos su šeima prie gausiai padengto stalo arba atostogaujame už miesto. Gegužės 1-ąją prancūzai švenčia Darbo dieną, dovanoja sau slėnio lelijų puokštes, kurios neva atneš sėkmę. Liepos 14-oji – Prancūzijos nacionalinė diena, šia proga – laisva diena nuo darbų, vasarinės nuolaidos butikuose – savotiškas paprotys. Rugpjūčio mėnesį Paryžiuje žmonių mažiau nei įprastai, o Žydrajame krante gausu turistų. Lapkritis – Visų Šventųjų diena, tačiau atmosfera ne tokia iškilminga kaip Lenkijoje. Gruodžio mėnesį švenčiamos Kūčios ir Kalėdos, Kūčių vakarienės patiekaluose – kalakutiena ir jūros gėrybės, ypač austrės, taip pat patiekiama sraigių. Žmonės prie stalo sodinami nuo 20 iki vidurnakčio, o dovanos atidengiamos vidurnaktį. Per Kalėdas, kaip ir Lenkijoje, aplankote šeimą.
10 geriausių prancūzų festivalių, kuriuos reikia žinoti:
https://www.expatica.com/fr/gyvenimo būdas / šventės / populiariausi prancūzų festivaliai-444873 /
